Perdavimo–priėmimo aktas: kodėl be jo neverta įsikelti

Perdavimo–priėmimo aktas yra trumpiausias ir nuobodžiausias nuomos dokumentas — ir kartu tas, kuris išsprendžia daugiausia ginčų. Jis fiksuoja, kokios būklės butas buvo perduotas. Be jo bet koks vėlesnis ginčas virsta žodžiu prieš žodį.

Ką jis turi apimti

• Datą ir šalis — kas kam perduoda, pagal kurią sutartį.
• Patalpų būklę — kambarys po kambario, su konkrečiais trūkumais („svetainės parketas subraižytas prie balkono durų“, o ne „būklė gera“).
• Baldų ir technikos sąrašą su būkle ir, kur įmanoma, modeliais.
• Skaitiklių rodmenis — elektros, vandens, dujų, šilumos.
• Perduotų raktų skaičių, įskaitant laiptinės, pašto dėžutės ir sandėliuko.
• Nuotraukas kaip akto priedą.

Kaip surašyti, kad iš tikrųjų veiktų

1. Eikite per butą kartu su nuomotoju ir rašykite vietoje, o ne iš atminties vėliau.
2. Rašykite konkrečiai. „Virtuvės spintelės durelės nesilaiko“ yra įrodymas; „viskas tvarkoje“ nėra.
3. Įrašykite ir smulkmenas — būtent jos vėliau tampa atskaitymais iš užstato.
4. Pasirašykite abu, po vieną egzempliorių kiekvienam. Elektroninis parašas tinka.
5. Nuotraukas išsaugokite ten, kur jų nepamesite — ne tik telefone.

Praktinė taisyklė: jei ko nors nėra akte, laikykite, kad išsikeliant to nebuvo ir įsikeliant. Įrodinėti teks jums.

Išsikėlimo aktas

Toks pat aktas surašomas ir paliekant butą. Jame užfiksuojama galutinė būklė, skaitiklių rodmenys, grąžinti raktai ir — svarbiausia — ar nuomotojas turi pretenzijų. Jei nuomotojas pasirašo, kad pretenzijų neturi, vėliau atsirandantys atskaitymai iš užstato praranda pagrindą.

Jei nuomotojas vengia pasirašyti arba nuolat atidėlioja susitikimą, fiksuokite tai raštu ir vis tiek surinkite savo įrodymus — nuotraukas, vaizdo įrašą, rodmenis, liudytoją.

Akto struktūra, kurią galite nusikopijuoti

Aktas nebūtinai turi būti sudėtingas. Pakanka vieno puslapio su tokiomis dalimis:

1. Antraštė — „Gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktas“, data, vieta.
2. Šalys — nuomotojo ir nuomininko vardai, pavardės, kontaktai; nuoroda į sutartį ir jos datą.
3. Objektas — tikslus adresas, plotas, kambarių skaičius.
4. Patalpų būklė — po vieną eilutę kiekvienam kambariui, su konkrečiais trūkumais.
5. Inventorius — lentelė: daiktas, kiekis, būklė, pastabos.
6. Skaitikliai — pavadinimas, numeris, rodmuo, data.
7. Raktai — kiek ir kokių perduota.
8. Priedai — „Nuotraukos, [N] vnt., padarytos [data]“.
9. Parašai — abiejų šalių, po vieną egzempliorių kiekvienai.

Jei nuomotojas turi savo akto formą — puiku, bet perskaitykite ją prieš pasirašydami ir papildykite trūkumais, kurių ten nėra. Pasirašydamas aktą, kuriame parašyta „būklė gera“, patvirtinate būtent tai.

Kokius ginčus tai išsprendžia

• „Parketas buvo subraižytas jūsų“ — akte įrašyta, kad braižymai buvo iki įsikeliant.
• „Trūksta indaujos“ — inventoriaus lentelėje matyti, kas iš tikrųjų buvo perduota.
• „Jūs nesumokėjote už vandenį“ — rodmenys su datomis parodo, kiek suvartojote jūs.
• „Negrąžinote visų raktų“ — akte užfiksuotas raktų skaičius.

Dažniausia klaida

Dažniausia klaida — surašyti aktą tik įsikeliant ir pamiršti išsikeliant. Tada nuomotojas turi dokumentą apie pradinę būklę, o jūs neturite jokio dokumento apie galutinę. Aktas naudingas abiem pusėms ir abiem kryptimis.

Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija, o ne teisinė konsultacija. Konkrečias sąlygas nustato jūsų nuomos sutartis ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas; dėl asmeninės situacijos verta pasitarti su teisininku.